Iš praeito mano įrašo galėjote suprasti, kad nieko neturiu prieš idiliškai pievose besiganančias smulkiųjų sūrininkų karves (o gal avis ar ožkas). Tačiau Velykų laikotarpiu būtų sudėtinga nepastebėti, kad kiaušinius parsinešu…
Kada prieš keletą savaičių per panoramą transliavo “Tuščių narvų” reportažą, tepagalvojau, kad Velykoms etiško stalo temą reikės pratęsti. Tačiau kas galėjo pagalvoti – jau po dviejų savaičių, Lietuvoje... Karantino proga…
Lėtam sekmadieniui – lėta žinutė... Tad nuo „lėto maisto“ pereinu prie „lėtos mados“ – juk apranga yra tokia pat kasdienybė kaip kąsnis burnoje. Kada kalbame apie „lėtą gyvenimą“, omenyje…