Pokalbis su Laura Petruške – architekte, asociacijos „Idėjų lysvė“ bendraįkurėja, „REPLASTICO2“ iniciatyvos vadove. Laura jau ne vienerius metus veda dirbtuves apie antrinį dizainą, dalinasi savo patirtimis su kitais ekologijos entuziastais. Visai neseniai jos gyvenime atsirado dar viena veikla – architektūros būrelis vaikams „Beepart“ Pilaitėje, kurio metu taip pat taikomi tvarumo principai.
Kokio amžiaus vaikams, jaunimui skirtas architektūros būrelis, ir ką jo metu veikiate?
Būrelio kvietimas buvo atviras visam jaunimui ir vaikams. Susirinko 7-12 m. amžiaus vaikai, o tai ir apsprendė kokio sudėtingumo turėtų būti mokomoji programa. Būrelio metu vaikai mokosi pagrindinių architektūrinių principų, per žaismingas užduotis paišant, kuriant originalius maketus iš įvairių medžiagų, bei statant 1:1 mastelio objektus. Kreipiamas dėmesys į proporcijas, erdves, funkcijas ir estetiką.
Mokomes kūrybinio proceso – nuo eskizo iki jo išpildymo makete. Vaikai yra istorijų kūrėjai ir labai mėgsta modeliuoti ir kurti objektus fiziškai. Mokomes diskutuoti bei argumentuoti priimtus sprendimus. Kartu gilinamės į gyvenamosios aplinkos kokybę, ryšį su gamta ir bendruomeniškumo principus.
Tavo visoms veikloms būdingas tvarumas. Pasidalink, kaip tvarumo principus pritaikai būrelyje, kokias medžiagas naudojate užsiėmimuose?
Užsiėmimų metu netrūksta fantazijos pasitelkti įvairius daiktelius iš buities, kurie paprastai būna išmetami namuose. Kaip pavyzdžiui, tualetinio popieriaus rulonėliai, butelių kamšteliai, mediniai suši pagaliukai, arbatų dėžutės, kartoninės dėžės, dėžutės nuo kiaušinių, plastikiniai maišeliai ir pan. Vieno užsiėmimo metu vaikams reikėjo suprojektuoti lesyklėlę paukštukams. Jos gamybai naudojom senas vaisių dėžes (vienai lesyklėlei – dvi dėžės). Dėžes pasiėmiau iš maisto parduotuvės galinio kiemo, kur salės darbuotojai patikino, kad jos paliktos arba žmonėms pasiimti arba išmetimui. Panašiai kartais ir kartoninių dėžių pasirūpinu, jei pritrūksta iš to ką turiu namuose.
Kadangi jau senokai užsiimu edukacinėmis veiklomis esu prikaupusi ir pati įvairiausių daiktelių, kuriuos gaila išmesti ir jaučiu, kad galėsiu dar panaudoti, kaip pavyzdžiui dabar užsiėmimų metu su vaikais. Architektūros studijoje buvome prikaupę labai daug įvairiausių medžiagų pavyzdžių, kurias atsiunčia produktų gamintojai ir dažniausiai nebeatsiima. Tai tampa tam tikra atlieka. Kartais pasitarnauja vykdomam projektui, bet ir šiam pasibaigus tampa visai nebenaudinga. Tad, kai kraustėmės su studija į kitas patalpas teko perkrayti nemažai tokių pavyzdžių ir mažą dalelę pasilikau sau, dar nenutuokdama, kad taip gerai pravers būrelių metu.
Žemiau pateikiami keli vaikų kūrybos pavyzdžiai:
Šio užsiėmimo metu diskutavom apie gyvenvietes ant kalnų ir kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos topogarfijos. Lyginom ir aptarėm keletą miestelių pavyzdžių Italijoje, o taip pat ir favelas Brazilijoje ir kartu kūrėm gyvenvietę ant kalno. Kiekvienas buvo atsakingas už bent viena namą ir istoriją ir dviejų užsiėmimų metu gimė gyvenvietė.
Spalio mėnesį vieno užsiėmimo metu statėme miško slėptuves, kurioms naudojom tik tai, ką radome miške. Vaikams tai buvo puiki proga išmėginti patiems tam tikrus konstravimo ir struktūros dėsnius bei dirbti komandoje siekant bendro tikslo. Kiekvienas rado kaip galėtų prisidėti, kas lapus sugalvojo rinkti namelio vidui, kas ėjo į ekspediciją ieškot šakų ir pan.
Lego yra puikus įrankis tam tikroms užduotims, todėl per skelbimus susiradau vaikinuką, kuris pardavinėjo visą dėžę savo vaikystės lego. Vaikams būrelyje lego buvo tikrai ne svetimas todėl puikiai įsijautė ir įvykdė užsiėmimo užduotis.
Ar su vaikais padiskutuojate ir apie ekologiją, antrinį medžiagų panaudojimą? Galbūt patys vaikai reflektuoja apie tai užsiėmimų metu?
Vaikai yra labai kūrybingi todėl, man atrodo, jų netrikdo kitoks matymas, kad butelio kamštelis galėtų būti jų konstruojamo modelio dalis ir pan. Jie naudoja medžiagas kaip konstravimo medžiagas nekreipdami dėmesio kas tai buvo prieš tai. Vaikams patinka netikėti sprendimai ir užduotys. Per pirmąjį užsiėmimą vaikams reikėjo sugalvoti ir pastatyti kuo aukštesnį bokštą iš spagečių ir zefyriukų. Tai puiki užduotis konstrukcijų suvokimui. Panašią užduotį esu darius ir aš pirmą universiteto savaitę.
Kokį patarimą ar palinkėjimą norėtum duoti tėvams ar kitų būrelių vadovams, įkvepiant juos naudoti antrines žaliavas užsiėmimuose su vaikais?
Vaikai viską sugeria ką mato aplinkui. Kokie įpročiai šeimoje, mokykloje, tarp draugų. Dabar gyvenam pertekliaus laikotarpiu, kai galim sau leisti daug daugiau nei mūsų tėvų ar senelių karta. Tačiau atrodo, kad kartais tai gali ir koją pakišti kūrybingumo ir išrandingumo sąskaita. Labai dažnai viską ir visas priemones jau turime savo buityje, aplink save . Tereikia įsijungti vaizduotę. Linkėčiau nepirkti, kūrybiškai naudoti turimas priemones. Eksperimentuoti, klysti ir išrasti kartu su vaikais.
