🌈 Šiandien vasara iškvėps paskutinį savo atodūsį ir palydės mus į rudenį. Gal ir gerai – prisigaudėm saulės kaip niekada daug. O mes visi keturi savaitės pradžioje ilsėjomės kaime pas draugus – atokioje ir gyvybe pulsuojančioje sodyboje. Visur, kur besukom akis, kažkas skrido, dūzgė, čirpė, klegėjo, o varliukės lydėjo beveik kiekvieną žingsnį. Kėlėm klausimus – kiek miestas palieka vietos gamtai, kurios dalis esame patys? Taip filosofiškai nusiteikę leidom vykti žaliajai kūrybai. Žemiau matote 🌿 augalų foto sieną 🌿 – suyrančią, tvarią ir sukaišiotą visų bendru komandiniu darbu. Pradžioje buvo iš šakelių suręstas karkasas, tada ištemptos virvelės ir iš jų padarytas tinklelis, o galiausiai viską perpynėm žolynais ir augalėliais.
Melancholiškai nusiteikusi Lemputė Žemyna ir visa komanda
