Daigelių galia: kaip juos užsiauginti namuose

Kai dienos tampa vis tamsesnės, viduje sukyla nenumaldomas noras kažko žalio ir gyvo. Ir visiškai netiesa, kad per vasarą privalgyti ir prikaupti žalėsiai turės kompensuoti žiemos stygių. Kiek vasara besimėgaučiau gamtos dovanojamu žaliuoju maistu, vis tiek, sulaukus šaltojo metų periodo, traukiu sėklas ir imuosi ūkininkavimo ant savo palangės. Saulėgrąžų ir žirnių daigeliai buvo atradimas, leidęs žalumynais mėgautis ištisus metus. Mityboje vadovaujuosi viena esmine taisykle, kad maistas yra vaistas.  Kadangi esu pagrindinis asmuo, namuose gaminantis maistą, tai atsakomybę nešu ne tik už save, bet ir už visus namiškius. Taigi  žali daigeliai buvo tikras išsigelbėjimas, padaręs didžiąją mano virtuvės revoliuciją. Juos auginu jau ketvirtą žiemą, o iš jų darau žaliuosius kokteilius, įvairias salotas, pagardus, padažus ir net saldainius. Taip nuostabu stebėti, kaip sėklytė, pajutusi vandenį, nubunda. Ji pasirąžo, atsargiai praveria sėklos lukštą, išleidžia mažą šaknytę ir pirmąjį mažą žalią daigelį… Taip gimsta nauja gyvybė. Tik iš saulės, oro ir vandens mažytis daigelis sugeba pasigaminti viską, ko jam reikia, ir viską, ko reikia mums.

Pats auginimas tikrai nėra sudėtingas, bet tam reikalui reikia turėti kruopštumo ir atsakingumo. Prieš pradedant bet kokį sėklų daiginimą, reikia apgalvoti tris pamatinius punktus. Pirmiausia indas, kuriame bus auginami daigai. Aš auginu padėkluose, skirtuose maistui. Jie yra negilūs (nereikės daug dėti žemių) ir turintys didelį paviršiaus plotą. Antra – žemė. Užtenka paprasčiausios žemės, esančios parduotuvėse. Nerekomenduoju rinktis durpių, nes jos nei iš ekologinės, nei iš patogumo pusės nėra palankios. Trečia – sėklos. Jos turi būti nepurkštos, nekaitintos, nesūdytos, nelukštentos, nešlifuotos. Sėklas galima įsigyti sėklų parduotuvėse (yra atskiras skyrius „sėklos daiginimui“) arba pas patikimus ūkininkus turguje.

Taigi, pasiruošę indus, žemes ir sėklas, galime imtis darbo. Pirmiausia reikia sėklas užmerkti šaltu vandeniu ir pamirkyti 8 – 12 val. (patogiausia užmerkti nakčiai). Tuo tarpu galima pasiruošti padėklą su žemėmis. Žemių dėti reikia tikrai nedaug – apie 1 cm. Padėkle jos turi būti standžiai suspaustos ir supresuotos. Tą galima padaryti pagalbine lentele arba tiesiog su delnu. Kai sėklos jau yra išmirkusios, tada jas galima berti į paruoštą su žemėmis padėklą. Sėjant svarbu, kad sėklos viena su kita nepersidengtų, nepasidarytų sėklų antras aukštas. Ypač tai galioja saulėgrąžoms, nes sėklytės mažytės. Sėjant reikia įsivaizduoti jau esanti daigelį ir kad jam reikės vietos užaugti. Kai sėklos jau pasėtos, jų žemėmis užbarstyti nereikia, bet reikia uždėti kitą padėklą ar kokią lentelę ir prispausti su 25 kg svoriu. Tą būtina padaryti tam, kad sėklos įsišaknytų. Ir tokį prispaustą padėklą su sėklomis reikia palikti trims paroms. Po trijų parų nukelti svorį, palaistyti ir padėti į šviesą. Viskas. Dabar belieka tik laistyti ir laukti derliaus.

Linos asmeninio archyvo nuotrauka

Saulėgrąžos užauga greičiau (per 5 – 8 dienas), žirniai – tingesni (auga 14 dienų). Žirnių daigus galimą valgyti nuo visai mažų ūgliukų iki jau gerokai ūgtelėjusių. Tik neperauginkit, nes stiebelis pradeda plaušėti ir tampa sunkiai sukramtomas. Saulėgrąžos tinkamos maistui, kai yra pilnai išsiskleidę du lapeliai. Ilgiau jų neverta auginti, nes sekantys lapeliai bus kartūs ir neskanūs.

Daigeliai tampa ne tik maistu, bet kartu ir nuostabia, žalia interjero detale. Taip paprastai galit visą žiemą turėti sveiko, gyvo, žalio maisto. Ir tai, ką siūlo didieji maisto marketai, tikrai neprilygsta savo pačių užsiaugintam maistui. Pirmiausia, žalėsiai dažnai būna parudavę ties stiebelio apačia, o tai reiškia, kad jie jau nebe pirmos jaunystės, pakuotės nėra tvarios aplinkai, o ir patys daigai būna praturtinti pavargusių ir liūdnų darbuotojų mintimis. Net ir nesugalvoju rimto argumento, kas galėtų nepavykti daiginime. Sėklos – toks stebuklingas gamtos kūrinys, kad puikiai moka savimi pasirūpinti ir, net jei pamirštumėte nukelti svorį nuo dygstančių sėklų, patikėkit – daigai savo augimo jėga jį nustumtų. Pasisėdami daigelių, užtruksit tikriausiai tiek pat laiko, kiek čia dabar skaitot šį straipsnelį, tad raginu tikrai išmėginti žalių daigelių terapiją :).

Linos asmeninio archyvo nuotrauka

Na, o jei vis dar abejojate, ar imtis šios žalios misijos, tai trumpai pristatysiu, kokį gėrį užsiaugintumėte ant palangės. Visad juokiuosi, kad kalbant apie daigelius, reikia pagalvoti apie šventą trejybę: pirma, tai yra skaidulų šaltinis. Skaidulos yra mūsų gerųjų bakterijų maistas. Gerosios bakterijos yra mūsų imunitetas, gera nuotaika bei žvalumas. Reakcija grandininė, o tai reiškia: valgau daigelius = slogos šią žiemą neturėsiu. Antra – visas glėbys subalansuotų vitaminų bei mikroelementų. Vargu ar rastumėte daigams prilygstantį maisto papildą. Ir trečia  – tai chlorofilas. Čia galima labai daug kalbėti, bet taip vaizdžiai sakant tai prilygsta tarsi kraujo perpylimui, nes chlorofilo molekulinė struktūra yra labai artima žmogaus eritrocitams.

Taigi, iš visos širdies linkiu,  kad ir į jūsų gyvenimą šie gyvybine jėga trykštantys daigeliai įneštų naujų skonių, energijos, džiaugsmo ir laimėsi. Į SVEIKATĄ :).

Daugiau apie daigelių auginimą sužinosite užsukę į Linos puslapį „Žali daigeliai“. Ten pat galite užduoti ir kilusius klausimus.

Linos asmeninio archyvo nuotrauka

Žalios bendruomenės tinklaraštis atviras visiems, tad jeigu ir Tu nori pasidalinti žaliu turiniu – parašyk mums laiškelį ir padėk sukurti tvarios informacijos lobyną!

DALINTIS:

Parašykite komentarą