Kodėl vyrai (ne)rūšiuoja?

Per pastaruosius metus svečiuodamasi pas draugus ir mesdama arbatos pakelį į šiukšlinę, pastebėdavau, kad kai kuriuose namuose nėra rūšiuojama. Visad trumpam sustodavau, pagalvodavau ir galiausiai šeimininkams nieko nesakydavau. Vis tik vieną kartą nesusilaikiau ir paklausiau – „o tai tu nerūšiuoji“? Nustebau ir nudžiugau, kai draugas po kelių dienų atsiuntė plastiko pakuotę ir tikslinosi „o kur mesti šitą“?

Šiame straipsniuke aprašau savo eksperimentą – pokalbių apie (ne)rūšiavimą su pažįstamais vaikinais rezultatą. Įdomu buvo kalbinti būtent vaikinus, kadangi statistiškai mažesnį vyrų įsitraukimą rūšiuoti tiek Lietuvoje, tiek Europoje patvirtina įvairios visuomenės nuomonės apklausos. O ir šiaip pokalbių apie rūšiavimą vengiu – jei koks pokalbis ir užsimezga, tai tik merginų tarpe.

Kalbinant nerūšiuojančius vaikinus, labiausiai pradžiugino tai, kad jie nėra gryni nerūšiuotojai – beveik visi patvirtino, kad į taromatus priduoda depozitinę tarą, taip pat beveik visi atsakingai atsisveikina su nebenaudojamomis baterijomis bei žino, kad pasibaigusio galiojimo vaistus priima vaistinės. Keli kalbintieji taip pat paminėjo, kad rūšiuoja, kai nuvyksta į svečius ar būna viešoje vietoje – prekybos centre, oro uoste ar kt., kur yra skirtingos rūšiavimo dėžės – „tuomet ranka automatiškai tiesiasi link tinkamos talpos“. Vis dėlto, namuose rūšiuoti savo atliekas kalbinti vaikinai nenori dėl kelių dažniausių priežasčių:

1. Nėra vietos

Beveik visi nerūšiuotojai kaip pirmą argumentą minėjo vietos trūkumą. Žinau, kad kai kurie iš jų gyvena nedidelės kvadratūros kambariuose bendrabučiuose ir vietos ten nėra daug. Kita vertus, panašaus dydžio kambaryje gyvena ir kalbintas rūšiuotojas, kuris nemato problemos rūšiuoti gyvenant mažesniame būste – jis pasakoja, kad šiukšles tenka išnešti dažniau, tačiau tai nėra sunku, nes konteineriai pastatyti šalia namų.

Dažniausiai visi – rūšiuojantys ir ne, šiukšles kaupia virtuvės zonoje po kriaukle, o spintelės būna standartinio dydžio, tad vietos trūkumas yra labiau įsitikinimas ir pretekstas to nedaryti. Tai puikiai iliustruoja ir „Rūšiuoji, vadinasi galvoji“ kampanijos sukurtas filmukas, kuriame „Kito kampo“ aktoriai su humoru parodo, kad rūšiavimui svarbiausia ne plotas, o tvarkingas išdėstymas:

 

Į rūšiavimo vietos problemą taip pat galima pasižiūrėti kūrybiškai. Pavyzdžiui, vienas iš rūšiuotojų buitines atliekas kaupia standartiškai – po kriaukle, o rūšiuojamas – koridoriaus spintoje: „Taip, jeigu pas mane atvyktumėte, tai striukę kabintumėte virš šiukšlių. Bet tai dar labiau mane skatina indelius išplauti, nuvalyti, kad spintoje nebūtų blogo kvapo“.

Į rūšiavimo erdvę galima pažiūrėti kūrybiškai – vieno iš kalbintų vaikinų rūšiavimo talpos koridoriaus spintoje

2. Užima daugiau laiko

Pradėti rūšiuoti taip pat trukdo įsitikinimas, kad papildomas atliekų išskyrimas į atskiras kategorijas užima daugiau laiko. Vis dėlto, kalbinti rūšiuotojai vieningai sutaria, kad rūšiavimas nėra sudėtingas procesas – tai  labiau įpročio reikalas, o, pradedant naujus įpročius, svarbiausia – nusiteikimas.

Vieno iš kalbintų vaikinų pavyzdys rodo, kad rūšiavimo įprotį gali paskatinti kelionės bei gyvenimas užsienyje. Kalbintas vaikinas su kambariokais pradėjo rūšiuoti po vienos vasaros, kai visi butiokai aktyviai keliavo. Rūšiavimą inicijavęs kambariokas vasarą praleido užsienyje pas tetą, kuri buvo griežta rūšiavimo atžvilgiu.  Kalbintas vaikinas tą pačią vasarą taip pat dirbo užsienyje – jį rūšiuoti skatino ne tik darbovietėje, bet ir namuose, kuriuose gyveno – vietiniai gyventojai visas atliekas prašė rūšiuoti net į 5 skirtingus konteinerius. Pripratę rūšiuoti svečiose šalyse šį įprotį vaikinai sėkmingai pritaikė ir grįžę namo:

Prie rūšiavimo talpų kaba plakatas „If not you, then who?“ 🙂

Visi kalbinti vaikinai taip pat pasakojo, kad rūšiuoti popierių, kartoną bei stiklinę tarą – ypač paprasta, ir tai nereikalauja daug papildomų pastangų – visi noriai stiklinę tarą praskalauja, o didesnes popieriaus/kartono atliekas – smulkina, kad tilptų į rūšiavimo talpą. Vaikinai atliekas taip pat „įdarbina“, pavyzdžiui, vieno vaikino namuose didesnės prekių dėžės pritaikytos rūšiavimui, o maišai naudojami pakartotinai (žr. pagrindinę straipsniuko foto).

Visiems kalbintiems rūšiuotojams daugiausia klausimų ar nepatogumų kelia plastikas – ypač kai jis būna kombinuotas – pavyzdžiui, tetrapakai. Vis dėlto, plastiką vaikinai taip pat rūšiuoja, prireikus ir praskalauja, taip pat atkreipia dėmesį į skirtingas plastiko rūšis bei jų ženklinimą.

Vieno iš kalbintų vaikinų rūšiavimo erdvė

3. O kodėl turėčiau?

Kitas kalbintų vaikinų nerūšiavimo priežastis galima apibendrinti fraze „o kodėl turėčiau“? Keli iš kalbintų vaikinų nemato motyvacijos rūšiuoti, nes yra girdėję, kad visas surūšiuotas atliekas surinkėjai sumeta į vieną vietą, tad rūšiavimas yra beprasmis darbas (nors taip ir nėra). Vienas iš kalbintų rūšiuotojų prisipažino, kad nors ir rūšiuoja dėl mažesnės atliekų surinkimo kainos, visgi gandai, kad viskas sumetama į vieną skyrių – demotyvuoja. Dar vienas nerūšiuotojų sutinka, kad rūšiuojamos atliekos yra ištekliai, tačiau mano, kad nėra teisinga, jog vartotojai yra įdarbinami tas žaliavas surūšiuoti: „aš sumoku pinigus už pakuotę, tuomet žaliavos surinkėjai tikisi, kad aš jiems atiduosiu nemokamai išrūšiuotą žaliavą, kurią jie gali parduoti perdirbėjui arba patys perdirbę – parduoti. Tai man atrodo nelogiška. Stiklinę tarą priduodamas atgauni pinigus, tačiau visa kita žaliava atiduodama nemokamai“.

O štai kalbinti rūšiuotojai palaiko žiedinės ekonomikos idėją ir sutinka prie jos prisidėti, nes „ištekliai neatsiranda „iš oro“ ir nenori, kad kiekvieną kartą atliekos, likusios po produkto suvartojimo, atgultų sąvartynuose ar būtų sudegintos: „labiausiai man patinka idėja, jog panaudotas produktas gali būti dar kartą naudojamas kito produkto gamybai. Iš esmės mane žavi žiedinės ekonomikos pricipai, kurie skatina, jog tos pačios žaliavos sugrįžtų į rinką vis iš naujo, o tokiu būdu sutaupoma labai daug žemės resursų“.  

Kas paskatintų rūšiuoti?

Vystydama straipsnio idėją žinojau, kad nerūšiuojama ne dėl lyties – prieš tai išvardintos priežastys lemia ne tik vyrų, bet ir moterų nenorą rūšiuoti. Visi – tiek kalbinti rūšiuotojai, tiek nerūšiuotojai sutinka, kad rūšiavimo sistema dar turėtų būti tobulinama, kad rūšiuoti būtų ir patogu, ir prasminga. Rūšiuojantys vaikinai pastebi, kad ne visur rūšiavimui yra sudarytos tinkamos sąlygos: „daug kur tiesiog nėra rūšiavimo konteinerių, o žmonės juk negali 15 minučių nešti šiukšlių į kitą kaimynystę. Mano gyvenamojoje aplinkoje situacija gera – aplink daug naujų atliekų rūšiavimo konteinerių, tačiau taip yra tikrai ne visur“. Rūšiuotojai taip pat mano, kad visiems rūšiuoti būtų paprasčiau, o surūšiuotų šiukšlių procentas kiltų, jei iš prekybos būtų išimtos sunkiai rūšiuojamos pakuotės. Pavyzdžiui, kai kurie žino, kad tetrapakus reikia rūšiuoti prie plastiko, tačiau tuo pačiu yra girdėję, kad šios pakuotės nėra tinkamos perdirbimui, tad tetrapakų rūšiavimas kelia abejonių. Taip pat klausimas – rūšiuoti ar ne – kyla susidūrus su 7-netu pažymėta pakuote – tokios pakuotės yra sudarytos iš kelių rūšių plastiko ir nėra perdirbamos. Vartotojai tokias pakuotes linkę rūšiuoti, tačiau „rūšiavimas atrodo kiek beprasmis, kai žinai, kad tai nebus perdirbta ir pakartotinai panaudojama“.

Įdomius su rūšiavimu susijusius faktus  galite rasti 2015 m. „Sprinter“ visuomenės nuomonės tyrime dėl atliekų rūšiavimo. Čia taip pat pateikiami ir respondentų atsakymai dėl rūšiavimą galinčių paskatinti veiksnių:

Minėtos apklausos rezultatai dar kartą patvirtino, kad prie aplinkosaugos problemų mažinimo rūšiuojant daugiau prisideda moterys. Kita vertus, apklausa atskleidė, kad vyrai prie aplinkosaugos labiau prisideda kitais būdais, pavyzdžiui, taupydami elektros energiją bei vandenį – juk šis aspektas taip pat labai svarbus kalbant apie aplinkos saugojimą? 😉 

Pabaigai
Niekada negalvojau, kad dažnai mano vengiamas klausimas „o kodėl tu nerūšiuoji?“ gali paskatinti draugą pradėti rūšiuoti. Negalvojau, kad prašysiu pažįstamų vaikinų atsiųsti geros kokybės šiukšlinių nuotraukas. Vis dėlto, pokalbiai apie (ne)rūšiavimą man tapo puikia galimybe savo aplinką pažinti iš man dar nežinomo kampo. Nebijokime temų apie aplinkosaugą, tarp jų – ir rūšiavimą – gal tie, rodos, nepatogūs pokalbiai atves prie malonių atradimų ir paskatins gerus draugų įpročius? 😉

___

Žalios bendruomenės tinklaraštis atviras visiems, tad jeigu ir Tu nori pasidalinti žaliu turiniu – parašyk mums laiškelį ir padėk sukurti tvarios informacijos lobyną!

DALINTIS:

Share on facebook

Parašykite komentarą

UŽDARYTI